Darbdavys vėluoja atsiskaityti daugiau nei 2 mėnesius. Kokių teisėtų veiksmų darbuotojas galėtų imtis?

Kaip elgtis darbuotojui, kai darbdavys vėluoja atsiskaityti daugiau nei 2 mėnesius?

Nors niekam nepatinka neatlygintinai darbuotis, tačiau darbuotojai savo teisę į darbo užmokesčio  gavimą gali įgyvendinti tik teisės aktų nustatyta tvarka. Visų pirma, Darbo kodekso 50 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojas turi teisę laikinai, iki trijų mėnesių, sustabdyti darbo sutarties vykdymą, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris darbo dienas, jeigu darbdavys du ir daugiau mėnesių iš eilės nemoka viso darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio. Šiuo atveju darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos atlikti savo darbo funkciją. Taip pat, jeigu būtų racionalu ne tik stabdyti darbo sutarties vykdymą, bet ir pasinaudoti Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, jei darbdavys nesumoka darbo užmokesčio ilgiau nei 2 mėnesius iš eilės. Šioje situacijoje darbuotojas taip pat turi iš anksto raštu įspėti darbdavį prieš 5 darbo dienas.

Rašytinis įspėjimas ir atleidimo įforminimas

Pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą turi būti pateiktas raštu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Taigi darbuotojas, negavęs darbo užmokesčio nustatytu laiku jau už antrą mėnesį, gali stabdyti savo darbo funkcijų vykdymą, darbdavį įspėjęs raštu prieš 3 darbo dienas ir taip pat gali pranešti darbdaviui, kad pageidauja nutraukti darbo santykius pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Darbdavys privalo tinkamai įforminti atleidimą, tai reiškia, kad jis turi priimti sprendimą dėl pateikto prašymo, įforminti atleidimą, priimant įsakymą, padarant įrašą darbo sutartyje ir pranešant apie tai Sodrai. Svarbu tai, kad nesilaikant šios tvarkos neatvykti į darbą ir nevykdyti darbo funkcijų - draudžiama. Taigi jeigu darbuotojas tiesiog nuspręstų neatvykti į darbą be išankstinio rašytinio įspėjimo darbdaviui Darbo kodekso 50 straipsnio 1 dalies tvarka, darbuotojui gresia atleidimas už šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą pagal Darbo kodekso 58 straipsnį. 

Ginčo inicijavimas darbo ginčų komisijoje

Jei darbdavys nepriima sprendimo dėl darbo sutarties nutraukimo, darbuotojas gali inicijuoti ginčą Darbo ginčų komisijoje. Ši komisija yra atsakinga už ginčų, susijusių su darbo teisėmis, sprendimą. Tam, kad ginčas būtų nagrinėjamas, darbuotojas turi pateikti atitinkamus dokumentus ir įrodymus, kad darbdavys nesumokėjo darbo užmokesčio ir nesilaikė darbo kodekso reikalavimų.

Išeitinė išmoka

Nutraukus darbo sutartį pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui 2 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei vienerius metus, darbuotojui priklauso 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Delspinigiai

Darbdaviui vėluojant atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti 0,1 % nuo neišmokėtos sumos  delspinigių dydį už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, kol darbo santykiai tęsiasi. Delspinigiai skaičiuojasi nuo pirmos vėlavimo dienos ir taikoma 6 mėnesių senatis (jeigu vėluojama ilgiau nei 6 mėnesius - taikoma senatis ir skaičiuojama delspinigių suma tik už 6 mėn. iki visiško atsiskaitymo). Pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalį, net ir nenutraukus darbo sutarties, darbuotojui kartu su vėluojamu sumokėti darbo užmokesčiu turėtų būti be atskiro darbuotojo prašymo sumokami delspinigiai. Jeigu darbdavys sumoka tik darbo užmokestį, darbuotojas nepraleisdamas 6 mėnesių ieškinio senaties termino, visuomet gali atskirai prisiteisti delspinigius už pavėluotą atsiskaitymą.

Kitos netesybos

Jeigu darbuotojas pasinaudoja savo teise nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 56 straipsnį, darbdavys su darbuotoju privalo visiškai atsiskaityti paskutinę darbo dieną, t. y. sumokėti darbo užmokestį, delspinigius, išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Jeigu nutraukus darbo sutartį darbdavys su darbuotoju neatsiskaito ar atsiskaito tik iš dalies, tuomet pagal Darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalį, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis yra darbuotojo dienos VDU dydis už kiekvieną pradelstą dieną (jeigu po darbo sutarties nutraukimo vėluojama atsiskaityti ne dienomis, o mėnesiais, tuomet maksimali netesybų suma yra 6 mėnesių darbuotojo VDU).

Norite sužinoti daugiau? Turite klausimų? Registruokitės konsultacijai ar skambinkite telefonu +370 61418270.